Kai pradedi galvoti apie terasą, iš pradžių galvoje sukasi ne medžiagos. O vaizdas. Kaip ten sėdėsi. Kaip atrodys vakare, kai šviesa kris iš namo. Kaip basomis išbėgsi su kava. Ir tik paskui atsiranda klausimas – iš ko ją daryti? Ir tada prasideda dvejonės.
Vieną dieną atrodo – tik medis. Nes terasa be medžio tarsi ne terasa. Mediena turi tą jausmą. Kai ji sušyla saulėje, kai po lietaus šiek tiek patamsėja, kai laikui bėgant įgauna savo atspalvį. Ji keičiasi. Ir kai kam tai labai patinka.
Bet medis gyvena. Jis reaguoja. Jei saulė stipri – spalva blunka. Jei lietinga vasara – gali atsirasti daugiau drėgmės žymių. Reikia alyvuoti, kartais atnaujinti paviršių. Ne todėl, kad bloga medžiaga. Tiesiog toks jos būdas.
Ir tada atsiranda kita mintis – gal geriau kažkas paprasčiau? Kad nereikėtų kasmet galvoti apie alyvą, apie priežiūrą, apie tai, ar šį sezoną jau laikas atnaujinti.
Kompozitinės lentos iš pirmo žvilgsnio atrodo labai tvarkingos. Spalva tolygi, paviršius vienodas. Sudedi – ir gyveni. Lietus nebaisus. Saulė irgi. Nereikia nieko tepti. Atrodo, ramybė.
Bet kai kas sako, kad jaučiasi skirtumas. Ne blogas, tiesiog kitoks. Medis šiltesnis, kompozitas – stabilesnis. Vieniems tas stabilumas labai patinka. Kitiems jis atrodo per daug „lygus“.
Yra žmonių, kurie renkasi medį ir sąmoningai leidžia jam senti. Jie nori, kad terasa per laiką įgautų pilkesnį atspalvį. Be lakų, be alyvų. Natūraliai. Ir tai irgi pasirinkimas.
Kiti nori, kad po penkerių metų viskas atrodytų taip pat kaip pirmą dieną, Medicinos technika, įranga. Tada labiau tiks medžiaga, kuri mažiau reaguoja į laiką.
Terasos medžiaga nėra tik apie išvaizdą – ji apie tai, kiek nori su ja gyventi.
Dar yra pojūtis. Basos kojos labai greitai pasako, ar pasirinkimas tinkamas. Kai kurios dangos greičiau įkaista. Kai kurios išlieka malonesnės. Jei terasa pietinėje pusėje, tai tampa svarbu. Jei daugiau pavėsyje – gal mažiau.
Ir dar – lietus. Paviršius gali būti šiek tiek slidesnis ar šiurkštesnis. Tai smulkmena, kol nepatenki į šlapią vakarą.
Būna ir tokių, kurie renkasi akmens ar plytelių variantą. Ypač jei terasa arti namo, su tvirtu pagrindu. Toks paviršius stabilus, beveik nereikalaujantis priežiūros. Bet jis jau kitoks jausmas. Ne toks „minkštas“. Labiau tvirtas, labiau architektūriškas.
Nėra vienos geriausios medžiagos. Yra tik tinkamesnė tau.
Jei mėgsti natūralumą ir nori, kad terasa šiek tiek keistųsi kartu su metų laikais – medis gali būti labai artimas pasirinkimas. Jei svarbiau paprastumas ir mažiau rūpesčių – kompozitas leis apie ją galvoti rečiau.
Ir dar vienas dalykas – nežiūrėti tik į pirmą sezoną. Įsivaizduoti, kaip atrodys po penkerių metų. Ar patiks tas pokytis? Ar netrukdys? Nes terasa statoma ne vienai vasarai.
Kartais geriausia tiesiog nuvažiuoti, paliesti, atsistoti ant skirtingų paviršių. Ne kataloge. Gyvai. Nes ranka ir koja dažnai nusprendžia greičiau nei galva, dantų protezų gamyba.
Galiausiai pasirinkimas paprastai ateina ne iš lentelės su pliusais ir minusais, o iš jausmo. Kuri medžiaga atrodo artimesnė. Kurią įsivaizduoji savo kieme be abejonės.
Ir tada jau nebesvarbu, ar tai medis, ar kompozitas. Svarbu, kad terasa taps vieta, kurioje bus gera būti.
