Indaplovė šeimoje dažniausiai atsiranda ne todėl, kad „gražu turėti“, o todėl, kad kitaip tiesiog pasidaro sunku. Kai namuose keturi ar penki žmonės, indai kaupiasi greičiau, nei spėji juos plauti. Atrodo, ką tik sutvarkei virtuvę – ir vėl pilna kriauklė.
Tada pradedi galvoti rimtai.
Pirmas instinktas – ieškoti kuo didesnės, drabužinės. Ir logika čia yra. Standartinė 60 cm pločio indaplovė dažniausiai tampa saugiausiu pasirinkimu šeimai. Į ją telpa ir kasdienės lėkštės, ir puodai, ir net kepimo skardos, jei reikia. Mažesnė, 45 cm pločio, teoriškai irgi tinka, bet realybėje ją tenka jungti dažniau. Ypač jei namuose yra vaikų, kurie per dieną „sunaudoja“ ne vieną stiklinę ar dubenėlį.
Bet vien plotis dar nieko negarantuoja.
Labai svarbu, kaip viskas išdėstyta viduje. Yra modelių, kur atrodo talpu, bet sudėjus aukštesnes stiklines ar didesnį puodą staiga nebeužsidaro viršutinis krepšys. Todėl verta atkreipti dėmesį, ar jis reguliuojamas, ar galima jį pakelti ar nuleisti. Tokios smulkmenos vėliau taupo nervus.
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai pagalvojama per vėlai – triukšmas. Jei virtuvė sujungta su svetaine, indaplovė vakarais girdisi aiškiai. Skirtumas tarp tyliau ir garsiau veikiančio modelio galbūt atrodo nedidelis skaičiais, bet kai vaikai jau miega, jis tampa labai realus.
Tyliai veikianti indaplovė šeimai – ne prabanga, o komfortas.
Programų kiekis? Čia įdomi tema, drabužių siuvimas. Parduotuvėje visada atrodo, kad kuo daugiau režimų, tuo geriau. Bet realiame gyvenime dažniausiai naudojamos dvi ar trys. Įprasta kasdienė programa ir stipresnė – po savaitgalio pietų ar didesnio gaminimo. Greita programa kartais praverčia, bet ji retai tampa pagrindine.
Svarbiau ne jų skaičius, o tai, ar indaplovė gerai išplauna. Ypač jei šeimoje yra mažų vaikų – maisto likučiai būna ne patys paprasčiausi.
Kalbant apie vandens ir elektros sąnaudas, daug kas vis dar galvoja, kad rankomis plauti pigiau. Iš tiesų modernios indaplovės sunaudoja mažiau vandens nei atrodo. Jei ji įjungiama pilnai pakrauta, tai dažnai būna efektyvesnis variantas nei tekantis vanduo kriauklėje.
Ekonomiškumas ilgainiui tampa apčiuopiamas, kai indaplovė naudojama kasdien.
Dar verta pagalvoti apie tai, kur ji stovės. Jei virtuvė dar tik planuojama, įmontuojamas modelis atrodo tvarkingiau – fasadas susilieja su baldais. Jei remontas neplanuojamas, laisvai pastatoma indaplovė gali būti paprastesnis sprendimas.
Ir, žinoma, kaina. Brangiausias modelis nebūtinai reiškia, kad jis geriausiai tiks šeimai. Kartais vidutinės klasės indaplovė turi viską, ko realiai reikia, įkapių drabužiai– pakankamą talpą, tylų veikimą, patikimą plovimą. O papildomos funkcijos lieka nepanaudotos.
Galų gale indaplovė šeimoje nėra tik buitinė technika. Tai laiko klausimas. Vakare vietoj stovėjimo prie kriauklės galima ramiai išgerti arbatos ar pabūti su vaikais. Skamba paprastai, bet kasdienybėje tai jaučiasi.
Renkantis svarbiausia ne gražiausia reklama ar ilgiausias funkcijų sąrašas. Svarbiausia – ar ji susitvarkys su jūsų namų tempu. Jei taip, sprendimas greičiausiai bus teisingas.
