Vejapjovę dažniausiai perki tada, kai jau nebėra kur trauktis. Žolė iki kulkšnių, senoji vos kvėpuoja arba jos apskritai neturi. Atrodo – nueisi, nusipirksi ir tiek. Bet kai pradedi žiūrėti modelius, staiga atsiranda visokių „niunsų“.
Elektrinė vilioja tuo, kad paprasčiau. Nereikia benzino, nereikia kvapo, mažiau triukšmo. Įjungei – ir dirbi. Bet net ir čia yra pasirinkimų, gėlės.
Pirmas klausimas labai paprastas: kiek tos žolės iš tikrųjų yra? Jei kiemas mažas, keli arai lygios vejos – beveik bet kuri normalesnė elektrinė susitvarkys. Bet jei plotas didesnis, pradeda jaustis pjovimo plotis. Siaura vejapjovė reiškia daugiau ėjimo. Iš pradžių nesvarbu. Po pusvalandžio jau pradedi skaičiuoti, kiek dar liko.
Kuo platesnis pjovimo plotis, tuo greičiau baigsite darbą. Skamba logiškai, bet parduotuvėje dažnas apie tai net nepagalvoja.
Tada laidas. Jei renkatės laidinę, pagalvokite, ar tikrai turėsite patogų priėjimą prie elektros. Nes teoriškai viskas paprasta, praktiškai tas kabelis kartais nervina. Ypač jei reikia apeiti medį ar suolelį. Vieną kartą užkabini – nieko, floristika. Trečią kartą jau pradeda erzinti.
Akumuliatorinė laisvesnė. Jokio tampymo paskui save. Bet čia atsiranda baterijos klausimas. Jei kiemas ne mažas, gali neužtekti vieno įkrovimo. Tada arba darai pertrauką, arba investuoji į papildomą akumuliatorių.
Dar verta pažiūrėti, kaip reguliuojamas pjovimo aukštis. Kai kuriuose modeliuose tai daroma viena svirtimi – greita ir paprasta. Kituose reikia reguliuoti kiekvieną ratą atskirai. Skirtumas pasimato tada, kai žolė vieną savaitę užauga daugiau nei planavai.
Surinkimo krepšys irgi svarbus. Mažas reiškia dažniau tuštinti. Jei veja tanki ir drėgna, jis prisipildo greičiau nei tikiesi. Kai kurie renkasi mulčiavimą – žolė susmulkinama ir paliekama ant vejos. Patogu, jei nenorite vargti su išpylimu.
Svoris – dar vienas dalykas, kuris iš pradžių atrodo nereikšmingas. Bet jei reikia apsisukti siaurame kampelyje ar užvažiuoti į nedidelį šlaitą, sunkesnė technika jaučiasi. Lengviau manevruojama vejapjovė dažnai reiškia mažiau nuovargio.
Triukšmas? Elektrinės čia laimi, gėlių pristatymas. Nėra to garsaus burzgimo kaip su benzininėmis. Jei kaimynai arti, tai tikrai pliusas.
Ir dar – ne visada verta imti patį pigiausią variantą. Plastikas gali būti plonesnis, variklis silpnesnis. Bet ir pats brangiausias modelis mažam kiemui gali būti tiesiog per daug.
Iš esmės viskas sukasi apie vieną dalyką: ar su ta vejapjove bus paprasta dirbti. Jei kiekvienas pjovimas tampa kova su laidu, svoriu ar nuolatiniu stabdymu, tas džiaugsmas greitai dingsta.
Gera elektrinė vejapjovė yra ta, kurią išsitrauki, nupjauni ir pamiršti iki kito karto. Be papildomo streso. Nes žolės pjovimas ir taip nėra mėgstamiausia savaitės veikla – bent jau daugeliui.
