Apie lietaus vandens surinkimą dažniausiai pradedi galvoti ne tada, kai lyja. O tada, kai sausra. Kai kelias savaites nekrenta nė lašas, o veja pradeda šviesėti. Kai su žarna rankoje pagalvoji – keista, juk per pavasarį tiek vandens nubėgo nuo stogo, o dabar jo trūksta, psichologinė pagalba.
Ir tada pirmą kartą rimčiau susimąstai – gal vis dėlto verta tą vandenį pasilikti?
Stogas surenka daug daugiau lietaus, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Net ir trumpa, bet stipri liūtis gali per kelias minutes pripildyti talpą. O dažniausiai tas vanduo tiesiog nubėga į lietvamzdžius ir iškeliauja tolyn.
Jei sklype yra sodas, daržas ar didesnė veja, vandens poreikis vasarą tampa akivaizdus. Ypač jei vasaros sausesnės nei anksčiau.
Lietaus vandens surinkimas prasmingas tada, kai matai, kiek jo iš tikrųjų prarandi.
Yra žmonių, kurie apie tai galvoja dar statybų pradžioje. Ir tai iš tiesų patogiausias metas. Kol dar tvarkomas kiemas, kol žemė atvira, daug paprasčiau įrengti talpą ar rezervuarą. Vėliau tai tampa sudėtingiau.
Bet net jei namas jau seniai pastatytas, sistema gali būti įrengiama ir vėliau. Yra paprastesni sprendimai – talpos prie lietvamzdžių. Yra sudėtingesni – požeminės cisternos su siurbliais.
Kada tai verta? Kai turi kur panaudoti tą vandenį. Jei kiemas mažas, jei beveik nėra augalų, gal ir nereikia. Bet jei vasarą laistai reguliariai, skirtumas pasijunta.
Dar vienas momentas – finansinis. Lietaus vanduo nekainuoja. O geriamo vandens naudojimas laistymui – taip, psichologinė pagalba emigracijoje. Per sezoną tai gali sudaryti nemažą sumą, ypač jei plotas didesnis.
Surinktas lietaus vanduo – tai ne tik ekologija, bet ir praktiškumas.
Yra ir dar viena situacija, kai verta pagalvoti apie surinkimą – jei sklype kyla problemų su lietaus pertekliumi. Kartais dalį vandens galima ne tik nukreipti, bet ir sukaupti. Tai sumažina apkrovą lietaus nuvedimo sistemai.
Požeminės talpos leidžia sukaupti daugiau vandens ir neužima vietos kieme. Antžeminės – paprastesnės, bet matomos. Sprendimas dažnai priklauso nuo to, kiek vietos turi ir kiek vandens planuoji naudoti.
Ir dar – klimatas. Pastaraisiais metais lietūs dažnai būna intensyvūs, bet trumpi. O po to seka ilgesni sausi periodai. Toks kontrastas verčia galvoti apie išteklių išsaugojimą.
Kartais sprendimas ateina labai paprastai – po vienos vasaros, kai sąskaitos už vandenį didesnės nei tikėjaisi. Arba po sezono, kai daržą teko laistyti beveik kasdien.
Lietaus vandens surinkimo sistema verta tada, kai kieme vanduo reikalingas nuolat, o lietus – nereguliarus.
Tai nėra būtinybė kiekvienam namui. Bet jei turi sodą, jei rūpiniesi augalais, jei nori mažiau priklausyti nuo vandentiekio, sprendimas tampa logiškas.
Ir galų gale – tai paprasta idėja. Vandenį, kuris vis tiek nukristų ant tavo stogo, panaudoti dar kartą. Ne leisti jam iškeliauti be naudos.
Kai pradedi taip žiūrėti į lietų, jis tampa ne tik trumpu reiškiniu, o galimybe. Ir tada sprendimas įsirengti sistemą ateina natūraliai – ne iš mados, o iš praktikos.
